Tavo oda - mano oda, kuri jau bespalvė. Esu kraujas, tavo kraujy, viena siela. Tavo istorija - mano istorija. Ir mano akys yra tavo. Mano laikas - tavo laikas. Ir likimas, kurio tu neturi. Skrenda, skrenda, skrenda skrenda ir nuneša mane tolyn. Skrenda, skrenda, skrenda, mane pamiršai.Manes nepažįsti, aš ką tik gimiau.
Mėnulio dulkės prarastos laike, civilizacijos radioaktyvus balsas, nuklearine ugnis, kuria užuodžiu vėjuje, sukilti gali tik siela laisva.Kaip daina, prarasta laike, civilizacijos radioaktyvus balsas, nuklearine ugnis, kuria užuodžiu vėjuje, sukilti gali tik siela laisva.Jau nebesvarbu, kas aš esu, panaši į vandens lašą,kuris dykumoje sukelia lietų.Vandens lašas perpildo jūrą.Skrenda, skrenda, skrenda skrenda ir nuneša mane tolyn. Skrenda, skrenda, skrenda, mane pamiršai.Manes nepažįsti, aš ką tik gimiau.
Ne mano žodžiai, o dainos, kuria dažnai klausau...šiuo metu jie mane labiausiai atsipindi...