Sveika... kaip tu...? Zinai... as taip nemegstu tu ilgai trunkanciu susirasinejimu kai nematau zmogaus... As uz realia pazinti, realius jausmus, realius isgyvenimus ir realius troskimus... Manau, kad tik budamas salia gali pazinti zmogu, surasti meile arba Jos netekti... Turime laiko mazai nes pazinimui kartais neuztenka ir viso gyvenimo... o myleti ir buti mylimais trokstu ir as ir tu, jug tai toks jausmas kai norisi staugti silta lakstingalu nakti ziurint i zvaigzdes... Tai nesumeluoti zodziai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia... Tai ziureti kiaurai siena per pamoka... Tai zibuciu puokste, suskinta sypsantis ir zinant kam ja dovanosi... Tai pirmoji nevarginanti bemiege naktis... Tai raudono vyno taure uzkandant buciniu ir netobuli, bet nuosirdus zodziai, kuriu i jokias eiles neiskeistum... Tai noras krauju ant sienos rasyti Jos varda... Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties... Tai sokis lietuje skambant tik lasu muzikai... Tai visiska dvasios ramybe po aistra varginancios nakties... Tai noras kartu tureti vaiku... Tai mokejimas isgirsti Jos daiktu pasakojimus... Tai pasiutusiai letos vienatves valandos Jai uztrukus grizti... Tai smulkmena gauta vasario 14 aja... Tai noras valandu valandas stebeti Ja miegancia... Tai gebejimas pazinti Jos zingsnius laiptineje... Tai nepasotinamas Jos kuno, balso, kvapo troskulys... Tai noras drauge tyleti... Tai gebejimas neatsiminti, kada baigesi miegas ir prasideda glamones... Tai laiskeliai vonioj ant veidrodzio... Tai kasnis per puse... Tai gele nupirkta be jokios progos... Tai noras nubudus isitikinti, kad Ji salia... Tai skambutis Jai i darba neturint ka pasakyti... Tai Naujuju metu sutiktuves dviese... Tai vakariene prie zvakiu kai nera nei zvakiu nei vakarienes... Tai noras kartu pasenti... Tai jausmas, be kurio gyvenimas nebutu gyvenimu... nes tik Meile nuspalvina musu pasauleli ryskiomis spalvomis ir suteika jegu jame gyventi...