Ašaros tavo man per saldžios. Ir tavo gyvenimas per daug suvaidintas. Teisinuos, kad neturiu jėgų, kad skauda. Bet vistiek noriu. Beprotiškai noriu. Jaust tavo blakstienas ant savo lūpų. Ir kartais tyliai verkt tik tam, kad delnais surinktum mano ašaras