Vykdoma...
Laisvalaikis
 
 
   

Brangiausi nelaimingi atsitikimai istorijoje

Visur ir visada žmonės buvo linkę į nelaimingus atsitikimus. Kai kurios auto katastrofos gali būti labai brangios. Bet palyginus su iš tikrųjų brangiais nelaimingais atsitikimais jos nėra labai reikšmingos. Nelaimingas atsitikimas yra apibrėžtas kaip „nepageidaujamas ar nelaimingas atsitikimas, kuris įvyksta netyčia ir paprastai yra žalos, sužalojimo, pakenkimo ar praradimo priežastis“. Nelaimingi atsitikimai yra įvertinti JAV doleriais ir apima materialinę žalą bei išlaidas susietas su nelaimingu įvykiu (tokias kaip išvalymas ir pramonės nuostoliai). Daugelis šių nelaimingų atsitikimų apima nukentėjusiuosius, kurie aišku negali būti matuojami pinigais. Tyčiniai veiksmai (karas, terorizmas ir pan.) ir stichinės nelaimės nelaikomi nelaimingais atsitikimais ir todėl nėra įtraukti į šį sąrašą.
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-11-18 19:04 Atnaujinta: 2010-11-19 12:52

Laikrodžiai

Gražūs, įdomūs laikrodžiai - meno kūriniai.
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-11-17 11:41 Atnaujinta: 2010-11-17 11:42

Nutinka ir taip... :))) komentarai: 3

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-11-08 10:06 Atnaujinta: 2010-11-10 14:40

O dar sako žmonės,..

Pasijuokim, pamiršę rudenį ir darganą :)))
Autorius: neragana Publikuota: 2010-11-03 16:53 Atnaujinta: 2010-11-04 19:05

A.Hitlerio paveikslai komentarai: 8

Šiuos paveikslus 1914-1917 metais nutapė Adolfas Hitleris.
1938 metais jis uždraudė savo paveikslų reprodukciją.
Įdomu, kad vienas didžiausių 20 amžiaus diktatorių mėgo tapyti moteris, gėles ir šunis.
Autorius: neragana Publikuota: 2010-11-02 12:59 Atnaujinta: 2010-11-10 14:40

Šokio evoliucija. komentarai: 3

Autorius: neragana Publikuota: 2010-11-01 22:42 Atnaujinta: 2010-11-10 14:40

SARATOVO GUBERNIJOS LIAUDIES KOMISARŲ TARYBOS DEKRETAS DĖL MOTERŲ NACIONALIZACIJOS komentarai: 1

Teisėta santuoka, egzistavusi iki šio laiko, be abejonės, yra
produktas tos socialinės nelygybės, kuri turi būti su šaknimis išrauta
Sovietų respublikoje. Iki šio laiko teisėta santuoka buvo galingas
ginklas buržuazijos rankose, kovojant su proletariatu, dėl ko geriausi
dailiosios lyties egzemplioriai atitekdavo buržujams. Ir todėl šis
neteisėtas privatizavimas pažeidė natūralų žmonijos vystymąsi. Todėl
Saratovo gubernijos liaudies komisarų taryba su vykdomojo komiteto
pritarimu nutarė:

Nuo 1918 m. sausio 1 d. atšaukiama teisė turėti moteris nuo 17 iki 30
metų kaipo nuosavybę.

Pastaba. Moters amžius nustatomas pagal metrikus, pasus, o jei
dokumentų nėra, tai pagal liudininkų parodymus arba pagal išvaizdą.

Šis dekretas netaikomas ištekėjusioms moterims, turinčioms penkis ir
daugiau vaikų.
Buvusiems savininkams (vyrams) paliekama teisė be eilės pasinaudoti
savo buvusia žmona. Pastaba: jei vyras priešinasi šio dekreto
vykdymui, jam tokia teisė atimama.
Visos moterys, kurioms taikomas šis dekretas, išimamos iš nuolatinės
privačios vyro nuosavybės ir skelbiamos visos darbo liaudies
nuosavybe.
Šiomis moterimis rūpinasi Darbininkų, Kareivių ir Valstiečių tarybos.
Piliečiai vyrai turi teisę naudotis šiomis moterimis ne dažniau kaip 4
kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 3 valandas, laikydamiesi
sąlygų, kurios nurodytos žemiau.
Kiekvienas darbo liaudies narys turi mokėti po 2 procentus savo darbo
užmokesčio liaudies kartų fondui.
Kiekvienas vyras, norintis pasinaudoti liaudies pasiekimo
egzemplioriais, turi nuo gamyklos darbo komiteto ar profesinės
sąjungos pateikti pažymą apie tai, kad priklauso darbo klasei.
Vyrai, nepriklausantys darbo klasei, turi teisę pasinaudoti
nacionalizuotomis moterimis tik sumokėję mėnesinį mokestį – 1000
rublių.
Kiekviena moteris, šiuo dekretu paskelbta liaudies pasiekimu, gauna iš
liaudies kartų fondo mėnesinę pašalpą – 280 rublių.
Moterys, tapusios nėščiomis, atleidžiamos nuo savo tiesioginių ir
valstybinių pareigų 4 mėnesiams – 3 mėnesiai iki gimdymo ir 1 mėnuo po
gimdymo.
Gimę vaikai po mėnesio atiduodami į įstaigą ‚Liaudies darželis´, kur
yra auklėjami ir gauna išsilavinimą iki 17 metų amžiaus.
Gimus dvynukams, gimdytoja gauna 200 rublių premiją.
Kalti dėl venerinių ligų platinimo bus teisiami revoliuciniame teisme.
Autorius: Dzivka Publikuota: 2010-10-30 22:15 Atnaujinta: 2010-11-10 14:40

Nerealūs Dubajaus Fontanai :) komentarai: 3

Fantastinis Vaizdelis - smagaus pasigrožėjimo :)
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-27 22:13 Atnaujinta: 2010-10-28 17:38

Google ofisas Ciuriche, Šveicarija komentarai: 5

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-26 22:00 Atnaujinta: 2010-10-28 17:38

Kodėl?...:) komentarai: 2

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-22 22:28 Atnaujinta: 2010-10-23 00:20

Meninės vestuvių fotografijos komentarai: 6

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-22 20:50 Atnaujinta: 2010-10-23 00:20

Foto rinkinys komentarai: 6

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-22 19:38 Atnaujinta: 2010-10-23 00:20

Hypnozė. komentarai: 2

Veikia. ;)
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-21 16:56

Truputis geros nuotaikos.

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-21 16:23 Atnaujinta: 2010-10-21 16:25

Rusu policininkas komentarai: 2

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-19 21:17 Atnaujinta: 2010-10-23 00:20

Išdaiga....;) komentarai: 5

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-18 21:27

Katinas, kuris nemokėjo šokinėti komentarai: 3

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-18 09:20 Atnaujinta: 2010-10-23 00:20

Lietuviškos linksmybės komentarai: 6

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-10-14 20:34 Atnaujinta: 2010-10-14 20:34

gyvenimo istorija.. komentarai: 12

santokos ir gyvenimo istorija...

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…

Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________
Autorius: macsania Publikuota: 2010-10-09 15:15

kavos megejams :) komentarai: 7

Pietryčių Azijoje atrasta kava gaminama iš kavos pupelių, kurios surenkamos iš sulaukėjusios Indonezijos katės, voverinių šeimos žinduolio – palminio musango (Paradoxurus hermaphroditus) išmatų. Iki 3,4 kilogramo sveriantis ir iki 53 cm ilgio išaugantis gyvūnas vadinamas civet arba luwak.
Autorius: digisss Publikuota: 2010-10-04 23:43 Atnaujinta: 2010-10-04 23:45