Vykdoma...
Laisvalaikis
 
 
   

Gamtos reiškiniai pagreitintai.10 įspudingų vaizdelių... komentarai: 3

Augantys kukurūzai.Drugelio gimimas.Grybų augimas.Vaisių ir daržovių puvimas.Sniegas.Gaisras.Viščiukas. Ledėjantis vanduo.Skruzdės darbuojasi.Mergaitė. 10 metų per 1 min. 25 s.
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-21 20:29

Nuostabus rugpjūčio vakaras komentarai: 8

*Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano
šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame
baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau.
Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.**

Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs
visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau
ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors
pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:

- Aaaa... uuu... ggg...

Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus
išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus
sustiprintas šuns šūdo smarve.

Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į
gatvę. Buvo sekmadienis.

Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir
kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau,
kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas"
akimirksniu.

O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt... Todėl buvo nuspręsta
pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių
kelio.

Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta...
Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano
šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode
to padaryti, praktiškai, neįmanoma.

Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano
organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs
buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link.
Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo
mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė
manęs:

- Klausyk, brolau, gal – pašikam?

Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų
aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas
baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus.

Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau.

Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai
ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net
kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš
užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba
pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva
atsitraukė.

Vėl ramiai užsirūkiau... Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo
gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti
namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį
nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau
girdėt abejomis ausimis...

Trečioji banga atūžė tarsi cunamis.

Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė:

- O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu!

Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo.

Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo
lyg šlapias skuduras.

Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius" ir smarkiai suglaudęs
kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum" dvi – trys minutės, ilgiau
išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda.
Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais" ir
suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį.

Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten
priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga
kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus.
Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse
išskaičiau tik vieną klausymą:

- Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?!

Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus.

Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur
stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo
marškinėliai.

Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane
apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė,
apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau
kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai
buvo nerealiai suskystėję.

Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus.
Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano
užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas
buvo ne visai teisingas.

- Oi, o kas čia pas mus toks gražutis...

Aš vos „neapšalau". Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis" – tai aš.

Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi
moteriška būtybė.

Man liko tik du variantai.

Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir
pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas
tikrai dar ne galutinėje stadijoje.

Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia,
pritūpiau pailsėti.

Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę
ir taip likau tupėt!

- Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai
matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė.

- Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip
tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus.

Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir
vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei.

Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musia. Na, kaipgi galima
buldogams duot tokius vardus?!

- Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, -
iščiūlbėjo mergina.

Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis.

- Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins.

- Taigi mes, aš ir Musia, - krykštavo panelė.

Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji
nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O
ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir
nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai.

- Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas.

- Vaaaaikštom, - išstenėjau.

- Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė.

Py..siec, tiesiog py...siec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar
prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas.

- Na, mes, šitą, Ukrainos čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji
pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau
dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musios auklėjimą, o aš po truputį šiku.

Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit
atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas
viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu
nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas
atkrenta.

- Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina.

Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk.

- Saaaaša, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją.

- Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų.
Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano
telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė" angeliukas.

Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musia pasiųst ant trijų raidžių.
Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai
užsirašinėjau jos telefoną. Py...siec, šikdamas „nukabinau" paną. Hu-hu-hu.
Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo...

Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo
kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino
krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti
mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musia
tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musia ristele pasileido link manęs. O mano
šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį.

Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musią. Jei dar priartės, būtinai
užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musia tikrai nuspręs sužinoti
tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau
– tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs
pasitikti savo graudų likimą.

Musia, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio.
Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos
nepravirkau. Tačiau Musia tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano
užpakalį, o jei tiksliau – pačią analinę angą. Šmėkštelėjo mintis: jei Musia
laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano šūdus.
Pabandžiau įsivaizduoti, kaip atrodys Musia, kai baigs laižyti mano subinę.
„Apšalau" galutinai.

Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas,
Musia ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir
pravirkau...

Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų
išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą.

Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai
priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du
kilogramai šūdų. Musia keistai krenkštelėjo ir nutilo. Aš jau net
nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau.

- Musia, Musia, mergaite, ateik pas mane..., - sunerimo šeimininkė.

O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis.

Kai pamačiau Musią, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo
vaikiški žaisliukai.

Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musia judėjo keistais zigzagais. Tuo
pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia
manęs, „ach..jelinau" galutinai. Musią apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau
viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis
šūdo gabalas buldogo kojomis...

Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius?
Ką tokiu atveju jūs darote?

Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį
paimsite ant rankų. Musios šeimininkė taip ir padarė...

Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova" mergička...*
Autorius: 13211 Publikuota: 2010-04-21 11:33

Papugą "veža" komentarai: 4

Autorius: 13211 Publikuota: 2010-04-20 13:06

3D projekcija Vilniuje komentarai: 2

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-19 21:40

Cirkas komentarai: 8

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-19 20:37 Atnaujinta: 2010-04-20 23:54

Kaip atrodo sulėtintas žaibo smūgis? komentarai: 8

Norint tiesiog imti ir nufilmuoti tokį vaizdą nepakanka vien gerų įgūdžių ir įprastinės videotechnikos. Jei pageidausite geros skiriamosios gebos ir tiksliai užfiksuotų vyksmo akimirkų, nepakaks net 1200 kadrų per sekundę įrašančio "Casio EX-F1". Taip yra todėl, kad net ilgai trunkančio išlydžio trukmė retai kada siekia pusę sekundės. O kaip vis gi atrodo toks reiškinys, užfiksuotas didelės spartos kamera?
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-19 19:56 Atnaujinta: 2010-04-20 23:54

Citroen reklama

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-18 22:37 Atnaujinta: 2010-04-18 22:42

Zvaigzdes be grimo...

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-18 21:12

Pokalbis

Gana gražus ir pamokantis...
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-18 17:22 Atnaujinta: 2010-04-18 18:06

Video, kaip nereikėtų šokti striptizo (pole dancing'o) :) komentarai: 3

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-17 19:06 Atnaujinta: 2010-04-17 19:53

Aplankyk Kankuno povandeninį muziejų :) komentarai: 1

2010 m. pabaigoje Karibų jūroje šalia Kankuno (kurortinio miesto pietryčių Meksikoje) ruošiamasi atidaryti didžiausią pasaulyje povandeninį muziejų. Po vandeniu atsidurs 400 skulptūrų. Kai kurias skulptūras jau galima pamatyti po vandeniu.
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-17 11:49 Atnaujinta: 2010-04-17 11:50

mamos pamokos komentarai: 1

Mama mane mokė GERBTI KITO DARBĄ:
- Jei susiruošėt vienas kitą pribaigti, tai eikit į lauką, aš ką tik grindis išploviau!

Mama mane mokė TIKĖTI DIEVĄ:
- Melskis, kad ta dėmė išsiplautų!

Mama mane mokė MĄSTYTI LOGIŠKAI:
- O todėl, kad aš taip pasakiau, va kodėl!

Mama mane mokė GALVOTI APIE PASEKMES:
- Jei išdribsi dabar pro langą, tai į parduotuvę nesivesiu, taip ir žinok!

Mama man aiškino apie PRIEŽASTIES IR PASĖKMĖS SANTYKĮ:
- Jei nenustosi bliauti, gausi per šikną!

Mama mane mokė , kad NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ:
- Užsičiaupk ir valgyk sriubą!

Mama GRŪDINO IŠTVERMĘ:
- Kol nesuvalgysi, nuo stalo nesitrauksi!

Mama mane mokė NEPAVYDULIAUTI:
- Pasaulyje milijonai vaikų, kurie neturi tokių gerų tėvų kaip tu!

Mama mane mokė DRĄSIAI ŽIŪRĖTI Į ATEITĮ:
- Na, palauk, aš su tavim dar namie pasikalbėsiu!

Mama mane mokė SKAITYTI KITO MINTIS:
- Apsivilk megztinį, aš žinau, kad tau šalta!

Mama mane rengė SUAUGUSIŲJŲ GYVENIMUI:
- Jei nevalgysi, niekad neužaugsi!

Mama mane mokė GENETIKOS PAGRINDŲ:
- Į ką tu toks atsigimei?! Visai kaip tėvas!
Autorius: 13211 Publikuota: 2010-04-16 22:59

Šokis.....;) komentarai: 5

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-15 22:23 Atnaujinta: 2010-04-15 22:26

10 patarimų jei pirmą syk sėdite už vairo komentarai: 1

situacija: jūs sėdite mašinoje ir bandydamas pajudėti iš vietos pastebite, kad nėra vairo, pedalų, valdymo skydelio, priekinės pussferės apžvalga apsunkinta pašaliniais daiktais
Patarimas: tikriausiai jūs atsidėdote ant galinės sėdynės, persėskite į pirmoje eilėje esančius krėslus.

2 situacija: jūs važiuojate keliu, o visos kitos mašinos važiuoja priešinga kryptimi ir jums signalizuoja.
Patarimas: vardan solidarumo pasignalizuokite ir jūs, taip pat įjunkite ilgąsias šviesas. Jei šios priemonės nepadeda, sustokite ir įsitikinkite, kad esante ne Anglijoje. Jei vistik jūs ne Anglijoje, pasukite vairą kiek dešiniau ir važuokite tokiau. Jei pėsčiųjų skaičius važiuojamoje dalyje smarkiai padidėjo, įsitikinkite, ar nevažiuojate šaligatviu. Tokiu atveju sukinėdami vairą įvairiomis kryptimis išsirinkite optimalią važiavimo trajektoriją

3 situacija: jus nuolat lenkia kiti automobiliai.
Patarimas: atidarykite dureles ir išlipkite, kad įsitikintumėte, jog nestovite ar nėra daiktų, kliudančių jūsų transporto priemonės judėjimui į priekį. Jei paaiškės, kad jūsų mašina vietoje nestovėjo, pasivysite ją pakeleivingu transportu.

5 situacija: jums nuleido ratą.
Patarimas: sustabdykite mašiną ir paieškokite bagažinėje atsarginio rato ir pompos. Jei vietoj to aptikote neaiškių gelžgalių krūvą, įsitikinkite, ar nevairuojate Zaporožiečio.

6 situacija: jus gąsdina Kelių Eismo Taisyklių sudėtingumas ir įvairiapusiškumas
Patarimas: į tai atkrepkite dėmesį rinkdamiesi automobilio modelį. Kuo didesnė jūsų mašina, tuo mažiau taisyklių jai galioja.

7 situacija: jūs vairuojate mašiną neblaivus, ir jus bando stabdyti kelių Policija.
Patarimas: greitai peršliaužkite ant galinės sėdynės ir pabandykite užmigti. Kelionę tęskite po 24 valandų.

8 situacija: jūsų automobilyje sugedo "prikurytelis"
Patarimas: kuo skubiau atsikratykite savo mašina- be "prikurytelio" ji tėra niekam nereikalingas metalo gabalas.

9 situacija: priešais jus eismą trikdo automobilis su M ženklu
Patarimas: Išgąsdinkite jį netikėtai įjungdami šviesos ir garso signalus. Tokio tipo automobiliai po šių veiksmų greitai ir neskausmingai pasitraukia iš kelio į griovį

10 situacija: jūs nepasitikite savo jėgomis
Patarimas: atsiminkite, kad kelyje galioja taisyklė "galvok už kvailius". Taigi jums visiškai nereikia rūpintis, tegu už jus galvoja kiti.
Autorius: 13211 Publikuota: 2010-04-15 18:43

Padūkusio katino dienoraštis komentarai: 2

Privariau po foteliu. Ech, geras!

Nuobodžiauju. Prisiminiau audringą jaunystę. Tupėjau kadais ant stalo, kapojau letena kondensuotą pieną iš skarbos. Atėjo ANIE ir kaip pradės rėkt. Aš gi ne dundukas, suvariau leteną kiek tilpo į skarbą ir ant trijų likusių - marš už šaldytuvo. ANIE baubė dar tris dienas. labai didžiavausi savimi.

Šian aš tingiu. Tingiu myžt. ėsti - daugiau nebegaliu. Tyliai tupiu, snūduriuoju.
ANIE nervyjasi, dairosi pakampėm, dreba ir laukia zapadlo.

Nu bet kokie nepatogūs ANŲ dubenėliai. bandžiau sutaršyt mėsos gabalą - ale kol letena neužkabinau, nė velnio nepavyko. Nu paimtų normalius dubenėlius ir ėstų ant grindų. Iššššgamosssss.

Primyžau po foteliu. Ech, geras!

Nuo pat ryto atlikau namų inspekciją. Paklydau antklodėje. Vos išsikapsčiau. Išgamos dvikojės. Pritempia pilnus namus visokio šlamšto - o man kankinkis. Brandinu keršto planą.

Sugalvojau. įgyvendinau. Prisirijau kažkokio mėšlo nuo stalo - uogienės gal, - įlindau į spintą ir ilgai, su pasimėgavimu vėmiau ant ką tik išskalbtų, bet dar nelygintų skalbinių. Daba ANA cyps, kol nepereis į ultragarsą.

Atspėjau. ANA cypė taip, kad visam bute lemputės sutrukinėjo. Bet ėst davė.

ANA naują madą sugalvojo. Duoda man ėsti tik po pusę pakelio. O tai, "oi, katinėli, tu viso nesuvalgai, turbūt ne alkanas." Prietranka! Aš ne nesuvalgau, o pasilieku ant paskui! Ji juk ne kas penkias minutes man ką į dubenėli įmeta. Anie gi suverčia visai dienai - ir viskas! O ėsti norisi. vat ir tenka pasilikti, tipo, atsargai. Nemyšiu, bo po foteliu nieko neliks. varau išrausiu smėliuką, naudos šian iš jo vis tiek jokios.

Primyžau po foteliu. Čia tai ge-ras!

Ryte buvau nepkartojamas. ANA išeina į koridoriu - o aš jai į rankinę krapiju. Tipo, myžu, aha. ANA taip kvykė, kad visos varnos sereikiškių parke nuo šakų nukrintaliojo. Nu, aš po sofa - šmykšt. Ilgai žvengiau. Aš gi nemyžau, tik šiaip pagąsdinau. Išsidūrė, išsidūrė.

Vakarienės metu ANAM kandžiojau apatinę leteną. Stipriai kandžiojau pliką apatinę leteną. Nulis emocijų. Pradėjau kandžioti, o po to daryt šitaip "Buueeee! - nu, tipo, vemiu aš nuo jo. ANAS kaip užbaubs! Nunešiau skudurus po vonia. Žvengiu. Teks patupėti po vonia, kol ANAS nueis miegot.

Tupėjau po vonia. Palaukiau, kol anie išeis. Primyžau po foteliu. Primyžau po toršeru. Primyžau po antru foteliu. Geras!

Basčiausiu po namus ieškodamas daiktų, prie kurių iki šiol nebuvau prikišęs letenų. Neradau nė vieno. Jaučiu nerimą.

Prie mano dėžutės tulike yra kilimėlis. Anie jį patiesė, kad gražu būtų, aga. Iš tikrųjų tai jį labai patogu apvaryt. arba apdrabstyt smėliuku. Moksliškai tariant, pragaro mašinai vardu "dulkių siurblys" darbelio geram pusvalandžiui. O jei sumyžti taip, kaip tik aš moku, tai kilimėlio plovimui ir džiovinimui išeitų savaitė. Anie po kurio laiko susiprotėjo, kad kilimėlis jiems hemorojų varo, o ne grožiui tarnauja. Ir nustojo jį kloti prie mano dėžutės. Ale antra vertus, anie buki kaip bato aulas. Jiems nė į galvą, kad toks pats kilimėlis guli vonioj! Visą apdorojau. Pilnai. Tai yra, visiškai. Ana taip kaukė, kad gretimam name tarakonams ausų būgneliai susproginėjo. Tuoj puolė skambinti Anam: "Oi, katinėlis, taip pridirbo, taip...." O man tai kas? man gerai, tupiu po vonia , manęs iš ten ne tik kad ranka, nauja šluota neiškrapštysi.

Išstypinau iš po vonios. Primyžau po foteliu. Geras!

Buvau nepakartojamas. Iš ryto žadinau Anuos. Jie, niekšai, nesikėlė. Šokinėjau kaip jaunas antilopas, trypiau kaip bizonų kaimenė, riaumojau, kaip sužeista pantera. Kad nors ką.
Nu bent ausim krusteltų. Pamėginau leist priešmirtinius garsus - drūnyja, niekšai. Kandžiojau apatines letenas - jokios reakcijos. Bet gi aš gudrutis, aga. palindau po kaldra ir šalta šlapia norim Anai į pilvą - čmok! atgijo kaip miela. vat tik ko kaukia - neaišku.

Primyžau po foteliu. Geras, aga.

Vakar parėjo Anas. Užėjo į virtuvę. Aš jam baubiu: "Ėst duok", jis man "dar turi dubenėlyje". Aš jam vėl: "Čia mažai, ėst duok!", jis man atgal "Dar turi". Skupirdiajus. iškart viršgarsiniu nuvariau myžti šalia dėžutės. Bet Anas kažkaip savo pelės smegenais susiprotėjo, ką ketinu daryti. Ir užmetė akį į tuliką kaip tik tuo metu, kai pusė grindų jau buvo užtvindyta, o kita pusė kaip tik buvo tvindymo procese. pamėginau nešt kudašių. Tiesa sakant, gan sėkmingai. Išskyrus pindiulį, kurį Anas spėjo įsegti man pavymui. Skridau trumpai, bet nemaloniai. Visą naktį kaupiau pyktį ir visa kita. na, palauk. Išeisi tu į darbą.

Ana, višta, penktadienį pasiėmė noutą ir pasiplovė kažkur trim dienom. Nėr kaip rašyti. Detalės paskui. kol kas trumpa trijų dienų ataskaita:
Primyžau po foteliu. Geras!
Primyžau po foteliu. Ech, ge-ras!
Primyžau po foteliu. Nusišauk!

Penktadienį nuo pat ryto mokiau ANĄ vaikščiot keturiom, kaip visi padorūs katinai. palindau po išskleista sofa ir ėmiau dainuot kiek gerklė neša. Išžviegiau "Du gaidelius", "Alyvas" ir "What happened to your love". ANA blaškėsi aplink sofą keturpėsčia ir vapėjo: "Oi, katinėli, ko taip įsimiauksėjai?" Kiek besistengiau, vis tiek kreivai vaikšto, šikną vyzgina ir galvos kailiu grindis šluoja. Tikra nevėkšla. Ale bent ėst davė.

O vakar ANA parvilko silkės. Šiaip jau aš žuvies nelabai, bandė man ANIE visokių lašišų-erškėtų pakišti - mėšlų mėšlas, žodžiu. Bet daba kažkaip ėmiau ir užsimaniau. Karktelėjau ANAI - mikliai man du gerus šmotus atvanojo. Surijau vienu prisėdimu. O ji, parazitė, pasirodo, sūdyta. Užgėriau kas pirmiausia po snukiu pasimaišė - pienu. Bezdėjau taip, kad boksininkui iš trečio aukšto iš pavydo šiknos gumelė persprogo.

Vakar pasižymėjau. Ilgai ir kruopščiau sumyžinėjau visą smėliuką dėžutėje, kol jis nepavirto smirdžia lipnia bala. pasislėpiau už tualeto durų, tykojau. ANAS įėjo į tualetą, o aš per dėžutės kraštą letenom - opssss! Ir visa košė jam ant kelnių. tikras šūdasvydis. ANAS cypė falcetu, išbalo ir drebėjo. O man kas? Aš po vonia tupėjau ir krykštavau.

Sugalvojau, aga. Už gerą elgesį man reikia išskirti premiją - plius tris pakelius maistelio per dieną. Nes penkių šiaip mažoka. Dabar beliko tiems pusgalviams išaiškinti visus šio sandėrio privalumus.

Primyžau po foteliu. Geras!

Vakar vakare ANA parsivilko namo - ir puolė mane tąsyt: "Oj, katinėli, kaip tavęs pasiilgau, kaip tu gyveni, ar gražiai elgiesi?" Aš murkiau ir glaustinėjausi, kol ji nenuėjo į tuliką. Vos tik ji ten - aš po sofa, aga. Aišku, kvykė. O po to ji viršutines letenas kažkokiu kremu terliojosi. indelis buvo atidarytas - nu aš ir lyžtelėjau. Pasirodė skanu, su alaviju ir kitais džiaugsmais. Prisirijau tiek, kad visą naktį žagsėjau. ANA plaikstėsi aplink, rovėsi kailį nuo makaulės ir vapėjo: "Ach, mano katinėlis apsinuodijo!" Ryte po to kosmetinio šūdo sėdau kakoti - gerai nuėjo, minkštai. daba žinosiu, kuo Friskies užkąsti.

Ryte ANO reikalavau ėst. Jis, reiškia, man ėdalą krauna ir taip paniekinamai: "Ech tu, vargšas giminaiti ....!" Įsižeidžiau.

Privariau po foteliu. Geras!

Vykdžiau archeologinius kasinėjimus dėžutėje. Kontrolinių mėginių ėmimai, kultūrinių sluoksnių atidengimas, iškasenų-šukių-šiukšlių ekspertizė. Pusdienį prasidulkinau, nieko įdomaus neradau. Net nuotaika dingo. O dar ANIE likusią dienos dalį baubė: "Bliamba, @!#$, ko vėl visą tuliką apmyžai-apšikai-apkasei? Ir dar šepetėlį sudirbai, galvijau!" Beširdžiai, bejausmiai išgamos.

ANAS vakar atitempė ėdalo, iškart tris pakelius davė. Aš juos vienu ypu gurkt! Ne tai, kad suėdžiau, tiesiog įsiurbiau vienu mauku. ANAS dar bandė ėsti kukurūzus - pusę stiklainio atmušiau nuo jo teisingame mūšyje. Po to baisiai baubėm. O ANA, višta, rankeles taip nuolankiai sudėjo ir kad duos aikčiot: "Ach, katinėlis mums ačiū sako!" Besmegenė neraliuota. Aš gi aiškiu tekstu rėkiu: darrrr [censored] duokit! Nedavė. O išplautą kilimėlį jie veltui tualete patiesė, oi veltui.

Primyžau ant kilimėlio. Geras!
Autorius: 13211 Publikuota: 2010-04-15 18:37

Dietos besilaikančios moters vyro dienoraštis komentarai: 1

DIETOS BESILAIKANČIOS MOTERS VYRO DIENORAŠTIS

Kategorija: Skaitiniai

Aš, aišku, viską suprantu. Suprantu moterų siekį tapti dar gražesnėmis. Bet... Na, žodžiu, prasidėjo viskas kaip įprasta – po naujamečio šventimo. Mano mieliausioji nusprendė naujais metais pradėti naują gyvenimą. Taigi...


Pirma diena


Mano mieliausioji užsimovė džinsus, kuriuos nešiojo dvyliktoje klasėje. Šiaip ne taip užsisegė ir papūtė lūpas. Už savo nedrąsią pastabą, kad per pastaruosius penkis metus ji tilpdavo šituose džinsuose tik gulinčioje padėtyje, gavau antausį. O už ką? Nieko nesuprantu.


Antra diena


Man rodos, Ilona pradeda kraustytis iš proto. Na gerai, tegu sau liesėja, bet kam iš kitų namiškių tyčiotis? Mano mieliausioji sušėrė viską, ką rado skanaus šaldytuve, katinui. Tas vos neišprotėjo iš džiaugsmo. O šeima vakarienei valgė kažką, kas truputį priminė nesūdytus ryžius. Sakau „priminė“, nes be mikroskopo lėkščių turinio nelabai teįžiūrėtum. Bjaurybė uošvė aktyviai palaiko savo Iloną.


Trečia diena


Į darbą bėgte bėgau. Laukiau pietų pertraukos kaip dangiškos manos. Kolegos žvelgė gailiai, užjaučiamai, klausinėjo ar manęs žmona namuose nemaitina... Juokdariai sumauti. Vakare uošvis pamėgino išsireikalauti iš moterų normalios vakarienės. Aha. Ilona pastatė priešas savo tėvelį lėkštutę su ragu iš morkų. Na ir dukrelę išaugino senis. Iš tikro tėvo šitaip tyčiotis...


Ketvirta diena


Katinas prašosi į laisvę. Įtariu, kas ne pas kates. Vargšelis seniai užmiršo šeimininkės dosnumą ir dabar kaip pilnateisis šeimos narys irgi maitinasi dietiniais produktais. Prašosi į kiemą. Ten yra tikros mėsos, o ne surogato iš sojų.


Penkta diena


O uošvė vis dėlto – žmogus. Kažkaip įsigudrino įnešti į namus maišelį saldainių. Reikia įsiminti, kad ji tokius mėgsta, kada nors nupirksiu, kai Ilonos kova su centimetrais pasibaigs (Dieve, mano... Aš? Uošvei? Saldainius? Iki ko prisigyvenom...) „Ilona, saulele, na kam tu su jais kariauji“ – kuždu aš jai vakare į ausytę. – „Centimetrai juk tokie mažyčiai, o tu tokia didelė...“ Taip ir nespėjau užbaigti. Tiek to. Laikysim tą smūgį per ausį lengvu masažu.


Šešta diena


Viskas. Užkniso. Bandžiau paaiškinti jai, kad vyras turi maitintis sočiai, kitaip jam niekam neužteks jėgų. Nepadėjo. Bet buvo ir linksmų dalykų. Stebėjau, kaip uošvis, oi, atsiprašau – tėtis, solidžios kompleksijos vyriškis, po sunkios darbo dienos suvalgė lėkštutę kažkokių salotų ir taip natūraliai pasakė: „Aš sotus“. Koks aktorius jame slypi, pasirodo...


Septinta diena


Penktadienis. Po darbo – alus, alus, alus, su bulvytėmis, su dešrelėmis ir jokių virtų daržovių. Aha, įsisvajojau... „Mielasis, sugrįžk namo anksčiau, šiandien juk skalbimo mašiną atveš...“ Ne, nu bet kokia ster... atsiprašant. Jos techninio išsilavinimo bet kas gali pavydėti, o ji apsimeta, kad nesusitvarkys su skalbimo mašina... Vakare uošvė prisėlino prie manęs, kai ėjau iš vonios ir slapčia įdavė sumuštinį su lašiniais. Vos neapsiašarojau iš dėkingumo: „Ačiū, mama“... Štai kur herojiška moteris. Ir kur ji tuos lašinius slepia?


Aštunta diena


Pravalas. Katinas rado balkone uošvės lašinius. Naktį girdėjau, kaip puotavo, bjaurybė. Bijojau artintis, nekalbant jau apie atėmimą – visai sužvėrėjo padaras. Gulėjau, kankinamas nemigos ir pavydėjau. Ryte mama blizgančiomis iš bado akimis pradingo pas kažkokią kaimynę, o uošvis pakvietė mane į pirtį. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirties nepasiekėme, užstrigome pakeliui pasitaikiusioje kavinėje. Namo visi susirinko sotūs ir gerai nusiteikę, o čia radome alkaną ir piktą Iloną, karštai besiginčijančią su savo kankinimo įrankiu. Grindinės svarstyklės atkakliai atsisakinėjo pakreipti savo rodyklę bent keliomis padalomis į kairę.


Devinta diena


Krizė. Į svečius užsuko Ilonos draugė. Su tortuku ir buteliu martinio. Ir labai nustebo, kai jai pasiūlė kažkokius blynelius. Pasakojo Ilonai apie organizmui daromą žalą. Aš, pasirodo, neįvertindavau šios mielos, nuostabios pletkininkės ir skandalistės Jolantos. Ot velnias. Per anksti apsidžiaugiau. Ji padarė tiesiog siaubingą klaidą, pasakė: „Brangioji, tu sulieknėjai“. Tai tiesiog košmaras kažkoks. Aš seniai pastebėjau, kad moterys sako tai viena kitai šiaip sau, kad padarytų malonumą. O mums – toliau kankintis. Ačiū, Jolanta, įkvėpei...


Dešimta diena


Atrodo, kaupiasi audra. Ilona išsitraukė iš spintos tuos pačius prakeiktus džinsus. Ir džinsai užsisegė labai lengvai. Keista. Galiu prisiekti, kad manoji nesulieknėjo nė per centimetrą (tai bent paradoksas – visi namie kaip skeletai pasidarė, o jai – nieko). Mama su tėčiu gudriai susižvalgė. Ir čia aš viską supratau – tegyvuoja siuvimo mašina ir nagingos uošvės rankos. O laiminga Ilona įsitaisė man ant kelių su lėkštute torto ir, tikiuosi, ilgam pamiršo tą durną idėją. Juk aš myliu ją, o ne tuos prakeiktus centimetrus.


O „etaloninius“ džinsus visgi paslėpiau. Kur – matė tik Micius. Bet jis manęs neišduos.
Autorius: 13211 Publikuota: 2010-04-15 18:34

Paveiksliukai padaryti iš maisto produktų komentarai: 3

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-14 21:49

Ar matai gyvūnus šiose nuotraukose? komentarai: 11

Kai kurios gyvūnų rūšys geba meistriškai užsimaskuoti gamtoje, todėl yra beveik nematomos. Čia pamatysite keletą kamufliažo pavyzdžių :)
Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-14 21:38 Atnaujinta: 2010-04-14 21:46

Tu neklausk, kas atsitiko ........ komentarai: 9

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-14 20:47 Atnaujinta: 2010-04-14 21:40

Kažkas nuostabaus.... komentarai: 8

Autorius: simunelyte Publikuota: 2010-04-14 20:03 Atnaujinta: 2010-04-14 21:40