Pasipasakokim apie vaikyste,kokiu pridarem nuotykiu,juoku-visgi smagiau bus

Pamenu-atvaziuodavo prie komunalkiu siuksliu masinos ir pypindavo.Mano tevu butas ir drauges-buvo i gatves puse-negirdedavom.Tevas ispedavo mane-as bildedavau is 5 auksto,drauge is 4.Buvo balandzio 1d-tevas rekia-siuksles atvaziavo...As suku vietiniu telefonu draugei,,Siuksles atvaziavo,,Islekiam abi su kibirais....tevas mano rekia,,Su balandzio 1 ,,Smagu....

Aš vaikystėje labai mėgdavau žele (tą paprastą, užpilamą iš pakelių). Sykį tėvų nebuvo namie, tad nusprendžiau pasidaryti pats. Kad nebūtų per mažai, nusprendžiau virti iš keletos pakelių. Viskas ten paprasta - ant pakelio pasurašyta instrukcija, skaitau ir darau pažingsniui: randu patį didžiausią puodą, užverdu vandenį. Taip, padaryta... Supilu pakelių turinį. Ta-aip... Maišau 3 minutes. Aha... Tada reikia išpilstyti viską į indelius ir leisti sustingti. Hm. Nubėgu ir susirandu pačia didžiausią krištolinę mamos vazą. Supilu, pastatau ant stalo, grožiuosi... Ir staiga... BACH!!! Nuo karščio vaza sprogsta. Visa virtuvė apsemta jau pradedančia stingti žele. Sutvarkau viską kaip mokėdamas ir nusprendžiau niekam nesakyti.

Mama stebejosi, kodėl virtuvėj stalo stalčiai taip sunkiai darinėjasi O kur dingo vaza dar ir po šiai dienai paslaptis

Buvau toks pobaisis vaikas Gal todėl kad augau tarp berniukų ir nebuvo kada žaisti lėlėmis...Atsimenu, aprengia motina nauja suknele, išeinu į lauką ir traukiu su savo "chebra" į netoliese esantį karinį dalinį ženkliukų "kaulint".Grįžtu namo visa švytinti, prisisagsčiusi visokių "parašiutų" ir "vėliavėlių".O suknelė tai skylėm subadyta, nes ženkliukai kažkokie prisukami dažniausiai būdavo.Bandydavau įrodinėt, kad "visa tai, kas yra gražu- yra gražu", bet už tai tik dar daugiau "į kuprą" kliūdavo
Bet vienas vaikiškas "bajeris" dabar jau man išvis nejuokingas Eidavom prie Amalių pervažos, suguldavom ant šlaitų šalia bėgių ir laukdavom kol pasirodys traukinys.O tada pašokdavom ir - skersai per bėgius, prieš apstulbusio mašinisto nosį.Vyriausiam iš mūsų tuo metu tebuvo septyneri, o jauniausiajam- trys.Ir tai buvo smagiausias mūsų užsiėmimas, kai tik pavykdavo "pasiplaut" iš kiemo

Pamenu-ejo serialas ,,Robin Hudas,,na gaminomes streles ir kaudavomes rupuziokai.Vienas su strele pirste atsirado traumpunkte-smagu

na as irgi vaikas ne kokios reputacijos buvau,gyvenom daugebuti,kiemo mazoka budavo,tai visokio velnio prisigalvodavom,jauciu kaimynai budavo suzaveti,kai laiptineje,susinesdavom is namu dekucius ir pradedavom "karaoke",dainuodavom viena uz kita "garsiau",tipo garse visas grazumas,o kaimynu ir visokiu buvo,vieni saldainiais pavaisindavo,kiti vydavo lauk,bet tikrai smagu budavo,jokiu rupesciu ir problemu

Pamenu-bernai suruose mums samoksla.. Igrudo mus tris grazuoles i lifta-kazka suspaudinejo....likom klykt Klykem ilgai-gan nuobodziai-isgelbejo drauges tevas,jos skardus balsas dar dabar Muzikiniam teatre dalyvauja

mama trumpam isejo ir pasake: "paziurek, kad balandeliai neprisviltu", na kadangi as laabai atsakinga, tai taip nuo dusios juos ismaisiau...

Gyvenau kaime.Tėvai turėjo didžiulę daržinę šienui. Pas mus susirinkdavo pusė kaimo vaikų. Užsilipdavom į pastogę ir šokinėdavom ant šieno.
Vieną kartą sugalvojom, kad didesnį efektą duos šokinėjimas su mamos skėčiu. Tokiu dideliu , juodu.
Buvo labai gera, bet kažkam nepavyko
Tyliai tyliai padėjom jį į vietą ir iki gyvenimo pabaigos neprisipažinom, koki būdu mes jį sulaužėm

Dar atsiminiau-ejo serialas,,Keturi tankistai ir suo,, Kiemas budavo tuscias jo ejimo metu....bet po jo... Kiemsargis dziaugdavosi,kad zoles raut nereikedavo.oj

Na , juk svetimuose daržuose , soduose vaikams visada vaisiai, uogos skanesni (nors tikrai namuose netrūko).Su drauge , vieną savaitgalio vakarą įsisukom į kaimynės braškes, o kad nesimatytumėm , tai rinkom atsigulusios...Privalgėm iki soties ...Kitą dieną kaimynė, tai draugės mamai guodžiasi - "na ir jaunimas dabar baisus, eidami iš šokių negana , kad nurinko visas braškes , bet dar ir išgulinėjo" ...Taip ir liko kaltė ant tų , einančių iš šokių , bet mums svetimų braškių daugiau nebesinorėjo ...

Na man,kaip Mindaugui su vaza,tai man su porceleniniu puodeliu...Gavo mama dovanu porcelianini serviza ir po šiai dienai pas ja jis puikuojasi,tik be vieno arbatai puodelio,tik lėkštute likusi...
Mama išejo i darba,o aš prisikviečiau draugiu,galvoju pavaišinsiu arbata,ankščiau kavos tai nebuvo...
Suėjo gal penkios drauges,pagaminau arbatos,atsigėrem,na užsileidom muzika,na reikia pasišokti,o visos vaikystėje lankėme pramoginius šokius...Vienai užsikabino uz puodelio sijonas,bac ir nukrito puodelis žemen sudužo....
Tai aš šukes surinkau,ir per langa išmečiau ,..
Mama vale sekcija užsižiurėjo,kad nera pouduko šeimos klausinejo kur dingo,o lėkštute ir po šiai dienai yra...,bet taip ir neprisipažinau,ir dabar tyliu,kaip žemė...

Labai norėjau patapti spaliuke, nes juk spaliukai- Lenino anūkai.Reiškia- turėsiu dar vieną dieduką!Dažnai svajodavau apie tai, kaip pas mane į svečius atvažiuos Leninas ir atveš man šviežių, kvepiančių bandelių su cinamonu Bet vieną dieną sužinojau, kad Leninas yra miręs Todėl mokyklos iškilmingoje šventėje prieš visus susirinkusius pareiškiau: "Į spaliukus aš nestosiu, nes man neapsimoka.Juk diedukas Leninaas vis vien numiręs ir nebegalės man atvežti bandelių.Be to, turiu savo gyvą dieduką ir man jo užtenka"
Visiškai neprisimenu kokios buvo reakcijos.Visiškai neatsimenu ar kliuvo man namie.Bet į spaliukus mane vis gi priėmė.Įgrūdo per prievartą, taip sakant

Atsiminiau-megom kvadrato zaidima...Bet skeldavomes mergos pries bernus.... uzsiskelem.Reda -drauge turejo jegos-Antaniukas traum punkte atsirado....ranka uzlinko nuo smugio...nei juokas,nei verkt

Ach, ta džiaugsminga vaikystė... Kiek save pamenu, buvau labai pasiutus. Aš tiesiog negalėdavau nusėdėti vietoje, todėl mieliau žaisdavau su berniukais —laipiojau medžiais,žaizdavau futbola... Mano didžiausia svajone buvo būti gydytoja Kaip gera buvo būti vaiku: nebuvo jokių rūpesčių!

Kartą mėginom, kas toliau nusvies akmenį. Apsisukau keletą kartų ir tiesiai į kontoros langą...dėjom visi į kojas .Kitą kartą barškinu draugei į langą, kad išeitų į kiemą, o ta nekreipia jokio dėmesio. Tai taip pabarškinau, kad tėvukui reikėjo įdėt naują stiklą, o mamai tvarstyti man ranką.

Tėtukas mano buvo elektrikas ir turėdavo namuose įvairių prietaisų. Nužiūrėjau vieną prietaisą su rodykle ir dviem laidais sujungtais gnybtais. Bedūkstant su draugėm namuose, sakau: norit, parodysiu fokus-marokus. Pasiėmiau tą prietaisėlį ir sudėjau abu gnybtukus. Liepsna vos ne iki lubų. Tadu likau beveik be blakstienų, antakių ir gripkos