[pasisakymas ištrintas]

Susipykau su savo mama,ir ši karta turbut ilgam. Skauda dūšia, bet jau po eilinio kivirčo nusibodo lakstyt paskui jos uodega ir atsiprašinėt - kalta nekalta.O gyvenam gretimuose kambariuose, bet jau nebendraujam apie dvi savaites. Pasakiau, kad bent dėl mano dukros nesipykstam, nes vaikas visada jaus įtampa, ir jos maža širdelė viską sugers. Bandau užkalbint - ir vėl kaip į aisberga. Kadangi ją pazįstu, kiek atmintis siekia, todėl žinau jos būdą. Belieka tik susitaikyt su esama padėtim. Pasikartosiu čia daugelio išreikšta minti 'negali pakeist situacijos, pakeisk požiūrį'. Mūsų neakivaizdaus bendravimo tarpininkė - mano dukra. Mamai reikia ką nors sužinot - tardo dukra, kas paliko puodą virtuvej-eik paklausk močiutės. Baisu bet taip yra. Taigi, gyvenimas nestovi vietoje, tačiau ar nenuvažiuos stogas su tokiu "susitaikymu".

Nenuvažiuos, nenuvažiuos...Jei nenuvažiavo man- kodėl turėtų nuvažiuoti tau?
Puikiai suprantu tavo situaciją...Motina niekada manęs nemylėjo. Būdama maža netgi visai rimtai svarsčiau- bene būsiu sukeista su kuo ligoninėj, nes elgdavosi su manimi lyg žiauriausia pamotė iš tradicinių pasakų...Žinoma- išgyvenau, žinoma- žemindavausi, bandydavau, prarijusi nuoskaudą, atsiprašyti dėl to, ko nebūdavau padariusi...Vardan taikos ir ramybės namie ir todėl Kad savo tėvus reikia mylėti. Tik nuo to niekuomet nebūdavo geriau.
Kol kartą atradau sau vieną tiesą- tai tėvai PRIVALO mylėti savo vaikus, nes juos į pasaulį paleido sąmoningai; vaikai gi į pasaulį patys nesiprašė ir todėl NEPRIVALU mylėti savo gimdytojų, jei jie to nenusipelnė. Pakanka gerbt kaip eilinį savo gyvenimo kely sutiktą žmogų...
Dabar jaučiuosi gerai, nes pagaliau suvokiau, kad, ieškodama kaltės savyje ir užsiiminėdama savigrauža, bandydama sau atsakyti į amžinai tuos pačius KODĖL, aš tik bergždžiai gaišiu laiką, kurį galiu išnaudoti kur kas protingiau- vystydama, augindama, tobulindama santykius su savo pačios vaiku.
Tu nebendrauji dar tik 2 savaites, o aš jau virš 20 metų su labai retais ir trumpais "atoslūgiais". Buvo, kad, kaip ir tau, teko gyventi viename bute...O dabar ji atvažinėja pas mano seserį į mūsų bendrą butą. Anksčiau dar bandydavau nors pasisveikint, bet, kai n- tąjį kartą neišgirdau atsakymo, ėmiau nebedaryti net gi to...Mano dukrą ji vis bando atsargiai pakalbinti, tačiau ši tik atsako ką nors mandagiai, bet į ilgesnes kalbas nesileidžia. Buvo laikas kai ji tiesiai šviesiai ir į akis jai pasakė; "Nenoriu bendrauti su žmogumi, kuris taip elgiasi ir "loja" apie mano mamą".
Auginkis savo dukrą taip, kad santykiai kada nors nebūtų panašūs į jūsų su motina- tik tai tu padaryti gali ir privalai. Ir blaiviau reaguok į dalykus, kuriuos pakeisti- ne mūsų valioje. Išminties, sėkmės ir stiprybės tau!

Taigi, reikia uzsiimt su savo dukra kol dar ne vėlu. Kol kas ji yra mociutės lengvai paperkama. Ir vaikelis blaškosi tarp dviejų ugnių. Pas močiutę ji netgi tvarkos laikosi labiau negu pas mane. Taigi matau kol kas kad visi koziriai močiutes rankose, nes mat ji sugeba tvirtai ja "paimt į rankas" ir tuo puikiai manipuliuoja. Kai mama visa vasara buvo kaime, mudvi sutardavom puikiai, bet dabar sakytum koks juodas šešėlis praslinko. Dukra pradėjo beveik visai su manim nesiskaityt, o tik reikalaut. Ir atvirksčiai su mama ji - lyg švelni vilna. mamai netgi iš tos puikybės sunku užeit pas mane į kambarį, tuomet ji skambina dukrai telefonu. Taigi ir taip mes bendraujam kasmet nuo spalio iki kovo. Aš lyg ir prarandu savo pilnavertes teise i savo pagimdytą dukterį, kuo, deja labai sėkmingai pasinaudoja mano motina.

Labai gaila, kad taip išeina, bet dažniausiai pyktis ir tenka su artimiausiais, ir mylimiausiais, įdomu, aišku, kodėl taip yra.

manau todel, kad su paciais artimiausiais leidziame sau buti savimi...

as su savo seima nebendrauju jau 10 metu..manes irgi nemylejo,isvarinejo is namu ir t.t..bet dabar kai as turiu savo vaikucius,man ju nereikia..as turiu apie ka galvoti..ir tik ziuredama i savo dukras,visada pagalvoju,kaip mano mama su manim galejo taip elgtis.juk as jos vaikas..bet atsakymo,as niekada nerasiu,tiksliau ir neieskosiu..man labai gerai ka as turiu siandien..o kas buvo vakar as pamirsau