Zinau,kad tai ne pirmas kartas lietuvoje,taciau mane labai sukrete.gal todel,kad mano mieste tai ivyko .Keturiolikos metu mergaite mire nuo vejaraupiu.Pries menesi motina dar kalbejo su savo artimaisiais,kokia sunki paauglyste ir t.t.t.o dabar tos mergytes jau nebera Siais laikais Juk tai tik vejaraupiai.KAM REIKALINGI GYDYTOJAI,jei mes patis turime skaityt internete medicinos mokslus pries eidami pas gydytoja.

Taip, baisūs, skaudūs ir, rodos, beprasmiai dalykai vyksta beveik kasdien visai šalia mūsų. Kiekvienoje profesijoje pilna darbuotojų, pro pirštus žiūrinčių į savo pareigas ar "darančių broką", ir mediko profesija nėra išimtis. Skirtumas tik tame, kad jų darbo klaidos daug skaudesnės ir akivaizdesnės, nei, tarkim, kokio bandelių kepėjo
Ir dar. Ar ne per dažnai mūsų visuomenė linkusi užaštrinti "blogo daktaro" problemą? Juk tikrai yra begalės gydytojų, kurie kasdien daro stebuklus begelbėdami mūsų ir mums brangių žmonių sveikatas ir gyvybes. Ar dažnai skaitote straipsnius, padėkas jiems? Faktas verčiantis susimąstyti- kaip nebepastebime gėrio, laikydami jį savaime suprantamu dalyku; ir kaip sureikšmintai diskutuojame apie pavienį blogį
Nežinau, gal mano karma tokia, o gal tik "pjaunu tai, ką esu pasėjusi", bet aš per savo gyvenimą esu sutikus beveik vien tik išskirtinai nuostabius medikus. Galėčiau čia ištisą romaną prirašyt apie tai, kaip akušeriai ir ginekologai kovojo dėl mano dukrytės ir mano pačios gyvybės...Apie tai, kaip keletą metų išeilės pediatrai tiesiogine ta žodžio prasme bandė mano vaikui neleisti uždusti...Apie tai, kaip onkologai ir Greitosios gydytojai bandė išplėšti mano tėtį iš mirties nagų...Apie tai, kaip kardiologai neleido numirti mano anytai...Apie tai, kaip psichoterapeutė dvasine prasme vėl pastatė mane ant kojų ir įrodė, kad kokybiškai gyventi verta Kiekvienas iš jų ne kartą padarė daug daugiau, nei siekia jų pareigos. Buvo, kad net apsikabinę kartu verkė, kai reikėjo. Ir glostė, ir guodė.
Lenkiu žemai galvą prieš šiuos žmones; jei ne jie- dabar nebūtų nė manęs, nei tų, kuriuos
labiausiai myliu
Tikrai žinau- jei, eidami pas gydytoją, su savimi kartu atsinešime skepticizmą, nepasitikėjimą ir išankstinę blogą nuostatą, tai ir iš gydytojo tik tai ir tegausime atgal. Patikėkit, grįžtamasis gėrio- blogio ryšys tikrai veikia. O tarp gydytojo ir paciento jis itin stiprus

neragana rašė: Taip, baisūs, skaudūs ir, rodos, beprasmiai dalykai vyksta beveik kasdien visai šalia mūsų. Kiekvienoje profesijoje pilna darbuotojų, pro pirštus žiūrinčių į savo pareigas ar "darančių broką", ir mediko profesija nėra išimtis. Skirtumas tik tame, kad jų darbo klaidos daug skaudesnės ir akivaizdesnės, nei, tarkim, kokio bandelių kepėjo Ir dar. Ar ne per dažnai mūsų visuomenė linkusi užaštrinti "blogo daktaro" problemą? Juk tikrai yra begalės gydytojų, kurie kasdien daro stebuklus begelbėdami mūsų ir mums brangių žmonių sveikatas ir gyvybes. Ar dažnai skaitote straipsnius, padėkas jiems? Faktas verčiantis susimąstyti- kaip nebepastebime gėrio, laikydami jį savaime suprantamu dalyku; ir kaip sureikšmintai diskutuojame apie pavienį blogį Nežinau, gal mano karma tokia, o gal tik "pjaunu tai, ką esu pasėjusi", bet aš per savo gyvenimą esu sutikus beveik vien tik išskirtinai nuostabius medikus. Galėčiau čia ištisą romaną prirašyt apie tai, kaip akušeriai ir ginekologai kovojo dėl mano dukrytės ir mano pačios gyvybės...Apie tai, kaip keletą metų išeilės pediatrai tiesiogine ta žodžio prasme bandė mano vaikui neleisti uždusti...Apie tai, kaip onkologai ir Greitosios gydytojai bandė išplėšti mano tėtį iš mirties nagų...Apie tai, kaip kardiologai neleido numirti mano anytai...Apie tai, kaip psichoterapeutė dvasine prasme vėl pastatė mane ant kojų ir įrodė, kad kokybiškai gyventi verta Kiekvienas iš jų ne kartą padarė daug daugiau, nei siekia jų pareigos. Buvo, kad net apsikabinę kartu verkė, kai reikėjo. Ir glostė, ir guodė. Lenkiu žemai galvą prieš šiuos žmones; jei ne jie- dabar nebūtų nė manęs, nei tų, kuriuos labiausiai myliu Tikrai žinau- jei, eidami pas gydytoją, su savimi kartu atsinešime skepticizmą, nepasitikėjimą ir išankstinę blogą nuostatą, tai ir iš gydytojo tik tai ir tegausime atgal. Patikėkit, grįžtamasis gėrio- blogio ryšys tikrai veikia. O tarp gydytojo ir paciento jis itin stiprus

Neturiu jegu jums atrasyti.Sitas sakinys mane uzmusa;ir kaip sureiksmintai diskutuojame apie pavieni blogi .Nepavienis blogis.Ir ne tame esme.Pavienis ,nepavienis.Kodel tai vyksta?Ar gydytojai ,daktarai prvarge,kur saknis pakastos?Kai nueini pas gydytoja jis nieko nezino.Jis taves klausia;o kaip turi buti.Juk jie mokslus baige ir man turi patarti,o ne as jiems .Pvz.nudeginti kudikiai,nes sesute pripyle per karsto vandens i pusle,vejaraupiai,siais laikais .Apsurdiskos mirtys ir suzalojimai.Visai nenorejau ne vienam gadinti nuotaikos.tiesiog tai vyksta.Kodel?

Vyksta todėl, kad gyvenimo tempas beprotiškas. Kad lėkdami ir skubėdami , viską darome paviršutiniškai, neįsigilindami į smulkmenas. Kai kuriose pareigose ta chaltūra praeina, bet pas gydytojus - kartais išlenda.
Na.. jeigu dar pamoki, į kišenėles pakaišioji visiems, pradedant slaugute- pasižiūri dažniau. Kol atsimena, kad sumokėjai.
Bet jau kitą kartą - giesmelė ta pati.
P.s. kalbu iš savo patirties.

vat as apie gyditojus kalbet net nenoriu.per juos mire mano pusantru metuku sunus.jei daktare butu issamiau paziurejus,jis butu gyvas...visi sundaktariai,nusipirke diplomus

rikute rašė: vat as apie gyditojus kalbet net nenoriu.per juos mire mano pusantru metuku sunus.jei daktare butu issamiau paziurejus,jis butu gyvas...visi sundaktariai,nusipirke diplomus

Užjaučiu Tave ,Mergaite.Netektis -tai pati skaudžiausia žmogaus patirtis šiame gyvenime.

Aš taip pat užjaučiu- nieko nėra baisiau už savo kūdikio mirtį Bet tik netekdami išmokstame išties branginti tuos, kurie yra šalia. Pykstam, riejamės dėl smulkmenų, dažnai pamiršdami, kad ir mūsų pačių, ir šalia esančių mylimų žmonių kiekviena diena gali būti paskutinė. Netektis, kad ir kokia didelė ji bebūtų, išgrynina ir išvalo mūsų jausmus...Turėtum atleist, Rikute, tiems gydytojams ne dėl jų, o dėl savęs pačios- pyktis mus pačius gniuždo ir graužia iš vidaus, kol fiziniame lygmenyje perauga į kokią nors rimtą ligą. Saugok save, mylėk save ir atleisk tiems, kas buvo neteisūs dėl kitų tavo vaikų

Ką tik iš valdiškos poliklinikos.
PAŠIURPUSI
Vežiau žmogų iš ligoninės, kuriam įsiskaudėjo dantis.Kad už durų prasėdėjom 2.5 val- tai pačios kaltos, neužsiregistravom prieš mėnesį. Mat- ir tas dantis dar neskaudėjo.
Bet prieš nosį ėjo tėvai su VAIKAIS (suaugusių poliklinkoje). Ir dar keli gydytojos pažįstami.

Na... pagaliau . Atsidūrėm kėdėje. Kabinete 2 gydytojai ir seselė, prie kompo 10- metis gydytojos sūnus. Du pacientai. Gydytojos pliurpia tarpusavyje apie vakarėlius, gimines, kalba telefonu, kalba su vaiku- ką jis valgė pietums ir ar rytoj važiuos pas kažką į svečius.
O žmogus kėdėje ??? Lyg jo ir nebūtų. Lyg tai būtų daiktas, negyvas.
Ir gręžia tą dantį lyg bulves lauke ravėtų.

Pasakysiu- NU NAFIK tą mūsų nemokamą mediciną ir medikus traktoristus

Tam kad gelbėtu musu sielas ir gyvybes...Visiokiu ju yra,dažnai mes su vaiku papauolam į KMUK vaiku reanimacija[jam epiliapsija],tai buna stiprus priepuoliai kad be reanimacijos niekaip...Tai visokiu buvo papuolia...toks gyvenimas sunkus,kiti dušia atsidave savo profesijai,kiti tik feliminariai tik pagal popierius žiuri....bet aš jau pasikausčiusi tai jei ne taip kas paleliu šuma...

Nu tam, kad prikaltu stoga, kai tas nučiuožia

Geras darbas medikų. Jei klaidą padaro muzikantas, tai ji girdima, jei klaidą padaro dailinikas, tai ji matoma, o medikų klaidas paslepia žemė.

kIEVIENA profesija turi savo ydu..tame tarpe ir mediku...nelaimingu įvykiu nenumatysi,jie paprasčiausiai įvyksta ir viskas..Turi su tuo susitaikyt ir toliau gyvent,kad ir kaip skaudu butu..

Kadaise medikas turėjo pagarbios profesijos reputaciją, kaip ir mokytojas. Dabar kiti laikai, arba visuomenės santvarka prasta, kad kiekvienas užsigeidęs gali neva gydyti žmones. Baisiau yra tai, kad patiklūs ir suklaidinti žmonės nelaimėje griebiasi bet ko ...

Man patiko sis pastebejimas.Kadaise medikas turejo pagarbios profesijos reputacija.
Vienas vaikinas sventes metu gavo i nosi.Nosis zinoma buvo sulauzita,todel reikejo operuoti. Operacija atlikta sekmingai.Ligonis perkialiamas i palata,i nosi istatoma slangute per kuria ligonis galetu kvepuoti kol atslugs patinimai.Bukle stabili sesele iseina is palatos ,ligonis pradeda dusti...... ir kaip pats nukentejusisis pasakojo kiek reikejo jegu susukti,kad kazkas isgirstu.O paaiskejo,kad aparatas buvo uzsikises.Nekiek nesinori juodinti nei mediku nei ju pagalbininku,tik po kiekvieno tokio atsitikimo kila klausimas.Kame saknis? o tu atsitikimu tiek daug ir tokie apsurdiski.

dalike123 rašė: Man patiko sis pastebejimas.Kadaise medikas turejo pagarbios profesijos reputacija. Vienas vaikinas sventes metu gavo i nosi.Nosis zinoma buvo sulauzita,todel reikejo operuoti. Operacija atlikta sekmingai.Ligonis perkialiamas i palata,i nosi istatoma slangute per kuria ligonis galetu kvepuoti kol atslugs patinimai.Bukle stabili sesele iseina is palatos ,ligonis pradeda dusti...... ir kaip pats nukentejusisis pasakojo kiek reikejo jegu susukti,kad kazkas isgirstu.O paaiskejo,kad aparatas buvo uzsikises.Nekiek nesinori juodinti nei mediku nei ju pagalbininku,tik po kiekvieno tokio atsitikimo kila klausimas.Kame saknis? o tu atsitikimu tiek daug ir tokie apsurdiski.

Atsitikimas buvo perpasakotas ir neteisingai suprastas.Patikslinimas.Perkelus ligoni i palata jam liepe kvepuoti per burna,siurblys pasalinti seiles neveike todel ligonis eme dusti.

jo, suknežinta nosim kvėpuot per burną, kai dar neveikiantis siurblys kur tai įstatytas, šauktis mediko - o taip, tai žiauru, apgailėtina, graudu ir absurdiška. Gerai, kad istorijos pabaiga laiminga.

Mano absurdas kitoks. Apie herpes papasakosiu.
Truputį pašalau ir iškilo herpes ant lūpos, po to pradėjo plisti, smakrą pasiekė, nosį, iki akies paplito. Tepalais tepiau visokiais brangiais, kur keli gramai kainuoja nežinia belekiek. Žodžiu, nugydžiau saviveikla savo taip, kad teko kreiptis į gydytoją, nes ir į darbą negalėjau vaikščiot tokiu veidu kaip kandžiulninkės. Sulaukiau eilės pas "šeimos" gydytoją. Įeinu, ir ką matau? Pati gydytoja su pūslėline ant viršutinės lūpos. Manot neėmė juokas?