Dažnai turbūt prisimename, kaip augome patys, kaip auginome ar auginame savo vaikus... Jų kalbos, mintys ir išsireiškimai kartais juk būna tokie, kad pranoksta visus, net ir geriausius, anekdotus.
Pasidalinkime savo girdėtomis frazėmis, pasidžiaukime kartu, pasimėgaukime tuo, kaip kalba mūsų vaikai

Kartą mano dukrytė, kai jai buvo maždaug 4-5 metukai, atbėgo pas mane gailiai raudodama:
- Mamyte, aš niekada neištekėsiu, aš liksiu senmergė!
- Nu čia dabar kas, kodėl?-, klausiu jos apstulbus.
- Todėl, kad jeigu aš apsiženysiu- mano diedukas numirs,- verkė mažoji net pasikūkčiodama.
- Iš kur čia prisiklausei tokių nesąmonių?- klausinėju dar labiau "apakus".
- Neprisigalvoju, jis man pats taip sakė.
Pasibaisėjus į mano vaiko galvą kišamomis nesąmonėmis, bėgu pas savo tėtį, ketindama užkurti jam pirtį. Jis, truputį "įkalęs" savo kambaryje žiūri teliką ir apstulbęs stebi, nieko nesuprasdamas, kaip aš ant jo rėkauju. Paskui pasimetęs sako:
- Tai kad aš nieko tokio jai nesakiau. Sakiau tik, kad, kai apženysiu savo mylimą anūkėlę- galėsiu ramus numirt.

Mano vyriausiam sūnui buvo 12,o mažiausiai dukrai 5 metai.Mažoji sėdi kažkokia liūdna.Klausiu,kas atsitiko ir gaunu atsakymą:
-Broliui gerai,tu jam jauna mama, o man - ne visai jauna.
Negi ginčysies,vaiko lūpomis kalba tiesa

1.5 metų dukrytei bandau įpiršti košės. Nevalgo. Sakau: valgyk, o tai musė atskris ir viską suvalgys. Dukra apsidairo ir garsiai šaukia : Muma, imk niam niam

4 metukų dukrytė labai anksti keldavosi. O mano svajonė būdavo kada nors išsimiegoti Kartą ,labai anksti, su trenksmu atsidaro miegamojo durys .
- Miegat ??? O vaikas tai valgyt nori !!!

Viešėjom kaime pas senelius. Grįžta 4 metų dukra iki ausų mėšlina iš tvarto ir su pasibaisėjimu man sako:
-Mama, buvau pas paršus. Įsivaizduoji, jie valgo kojomis į lėkštes sulipę !!

Išsivedė mano tėtis į parduotuvę savo mylimiausią anūkėlę, mano 4- erių metų dukrytę. Grįžta po kokių 5 min. visas įraudęs iš pykčio, o ši pasipūtus oriai tyli ir nieko man neaiškina. Galų gale tėtis prabyla;
- Niekur jos daugiau nebesivesiu, amžinai kabinėjasi gatvėje prie žmonių ir man gėdos pridaro. Įsivaizduoji, genėjo kažkos vyras medelį, tai ji, ištrūkus man iš rankų, pribėgo prie jo ir ėmė muštis rėkdama "begėdi tu, kiaule! toks didelis, o nežinai kad medeliui skauda! jeigu tau kas rankas nupjautų?"....Ir taip toliau, ir panašiai- visa gerkle. Sakė, teko mano dukrytę parnešt namo, pasikišus po pažąsčia, nes ji atsisakė pajudėt iš vietos, kol "negeras dėdė nenustos skriausti medelio"

Pirmas danties gręžimas dukrai paliko "neišdildomą" įspūdį.
Įeinu į močiutės kambarį- o mano 5- metė dukra, prikišusi močiutei į burną pusę rulono tualetinio popieriaus , išdidžiai pareiškia: dantis taisau
Ir kas svarbiausia, močiutė kantriai sėdi . Ir ko tik nepadarysi vardan anūkės

Gerai neprisimenu, kiek metukų buvo mano dukrytei, bet buvo labai mažutė Einam pro ežerėlį, o ten pulkas vyrukų sumerkę meškeres....Ji ir sako:
- Žiūrėk, dėdės žuvytes gelbėja


Turėjau kojų pėdoms tokį masažuoklį, na, kur suverti rutuliukai. Kartą ji manęs klausia:
-Mamyte, kur yra kojų kuteklis?

Čia taip vaikiška ir gražu , bet vieną kartą buvo labai negražu
Atėjo laikas mano mažąjai žygiuoti į darželį (3metukai ir 6 mėn.)Reikėjo pristatyti sveikatos pažymą iš poliklinikos. Kadangi reikėjo kraujo tyrimui durti į pirštuką, tai aš ją iš anksto 'morališkai' tam ruošiau...Ji tada buvo labai kantri, net nemirktelėjo , bet tik išėjus iš kabineto labai labai garsiai :
- P--da tu, juk sakei, kad neskaudės
Mano mažoji auksaplaukė garbanė...ir šitokį žodį..., vos iš klumpių neišgriuvau